senoviškùmas.
1. → senoviškas 1: Lietuvių kalbos senoviškumo požymių kalbininkai ieškojo ir tebeieško tik liaudyje. Jis mėgdavo pasigirti savo giminės senoviškumu. Tokios apeigos vadinamos „senoviškumais“.
2. → senoviškas 3: Senoviškùmas, tamsta, nieko nepadarysi: nenorėjo žmonės vienkiemių, i gana. Tėvelių nebėra, sesuo pasidarė svetima savo senoviškumu. Vieni kiti mokytojai apreiškia ypatingą senoviškumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.