sénsenis, -ė.
1. labai senas, daug amžiaus turintis, susenęs.
2. labai seniai susidaręs, atsiradęs: Visai nemanau, kad tamsta įtartumei mane verčiant niekais sensenes dorybes ir pareigas. Pagal senseniausios indoeurop [iečių] kalbų sintaksės siekimas, tikslas apsakomas daiktavardžiais, accusativo linksnin padėtais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.