senýkščias, -ia. -ià.
1. kuris senos kartos, senas: Senýkščias svietas moka ūtaryt lietuviškai. Anas jau senýkščiasiai labai. Senýkščias svietas buvo kitoks kap dabarykščias. Senykštíeji lietuviai mažiau gėrė.
2. kuris laikosi senovės papročių, įpročių, gyvenimo būdo: Jis prastas žmogelis, senýkščias.
3. seniai darytas, seniau vartotas: Itai senýkščiai aviliai. Mano bitės senýkščiuosa kelmuosa. Dar senýkščia mamos spinta. Senýkščias stogas tai buvo stogas. Tvartelis senas, senýkščia sėdyba. Šiuomet buvo atvažiavę, visokių senykščių̃ daiktų rinko. Senų senýkščiai pinigai.
senýkščiai. Senýkščiai kap statė bažnyčią, medžiaginė buvo. senovėje atsiradęs, susidaręs: Ta daina senýkščia. Senýkščią giesmę moka ir mane junkia. Ana gražių dainų mokėjusi, senykščių̃. Mūs senýkščiai visi vardai.
senýkščia. Kap pasklausau [radijo] – visa senýkščia.
4. seniau buvęs, senoviškas: Senýkščias madas parodžiau.
senýkščiai. Aš ir ma sesuo senýkščiai nešioja.
iš (nuog) senýkščių; po senýkščiam [u] senoviškai: Iš senýkščių [sakyta] tik piemuva. Itei nuog senýkščių. Dar̃ dvylikta [valanda] po senýkščiam. Po senýkščiamu tik dažinys [vadinosi].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.