senysta
senystà.
1. senystė 1: Senỹstos sulaukiau. Tėvokas ligoninėj gulėjo, senystà jau. Senystà užpuolė, sunku gyvent. Šitiek privargo žmogus per savo amželį – tegu bent į senystą geriau turi. An senỹstos nėr ir mirt savan naman. Pradėsi senỹston mokytis! An senỹstos ją protas metė. Iš senỹstos palinko. Numirė iš senỹstos. Augini, augini vaikus, o senỹstoj ir statyk naujas kojas (vėl dirbk, jiems išėjus) . Aš jau senỹston. Tai rytas, tai vakaras – ir ateina senystà. Girtas nebuvau, per tai ir sveikas turėjaus lig senỹstai. Pabalsta plaukai an senỹstos. Prieg senỹstai darbą davė. Pilvas atsikišęs in senỹstą. Aš valug savo senystos da pagaliu. Nebepagaliu, sūnel, senystà ant penčių lipa. Del senỹstos sektųs dirbt, ale sveikatos nėra. Dabar senystà, senų niekas nemyli. Jaunicka, jaunicka ik senỹstai būsi. Kas manos senỹstos dasdairinės (žiūrės) . Parėmimas senỹstos – palka (lazda) . [Lazda] tai paspyrimas senỹstos. In senỹstos pamiršdžiau kalbą. Čėdykitės kytriai jauni … Kad dar ir senystà ką ras, atšokdama kartą. Pasigailėk mano senos senystėlės! Sena mano senystėlė, maža mano sveikatėlė. Tai kad neprispaustų manos motynėlės, jos didelės senystėlės. Jo akys buvo aptrauktos iš senystos. Senystà nereikia girties. Senysta ne ponysta. Senysta – ubagysta. Jaunystėje – dantimis, senystoje – smagenimis. Gerai vaikus išauklėsi – ramią senystą turėsi.
2. amžius: Po senystà jo vaiskan neėmė. Čia tur jo stonas, stomuo, senysta, plaukai, gymis, akys ir drapanos įrašytos būti.
3. senystė 3: Senỹstoj kitep buvo. Nėr, vaikeli, tokios kalbos – tai senỹstoj tep dudeno.
4. senystė 4: Kaip laikaisi, senysta? Stipriai? Jis jau ne toks senystà, kap kad atrodo. Mano senỹstai geriausia in žemės sėdėt. A tu bestija, tu senỹsta, kam tu šitep meluoji?! Motule mano, senoji senystėle, neimk balto stiklo rankelėn, oi nežadėk tam tolimuo berneliuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.