siaubė́jas, -a. siaubė̃jas, -à.
1. kas siaubia, niokoja, naikina: Už šios ribos beliko du keliai: arba drąsiai stoti prieš siaubėjus ir žudikus, arba visiškai nuleisti rankas, pasiduoti likimo valiai ir žudikų malonei.
2. kas siaučia, išdykauja. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.