x
sidabr|as
1. chem. baltas, blizgus, sunkus, minkštas, kalus, nerūdijantis metalas, geriausias elektros ir šilumos laidininkas, vartojamas monetoms, juvelyriniams dirbiniams ir kt. (Ag): sidabro
indai. Plaukai sidabru žiba (žili). Rūtų raselė taip gražiai šviečia kaip sidabrėlis (d.).
2. iš šio metalo padaryti daiktai: sidabru moka (sidabrinėmis monetomis). Sidabras išdėtas ant stalo (sidabriniai indai). Gyvasis sidabras
(chem. gyvsidabris, Hg).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.