sintulìngas, -a. turintis sintį, dusulingas: Sintulìngas garguo [ja],
ir prieš smertį didis gargulys įpuolė į gerklę. Kas tura troškulį, tas yr sintulìngas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.