sirgė́jimas. →. sirgėti.
pasirgė́jimas.
1. →. pasirgėti 2; perspėjimas: Tatai visa ant pamokslo ir pasirgė́jimo mumus. Pasirgėjimas godingiemus. Nuopuolis Petro mumus ant pasisirgėjimo.
2. uolumas, rūpestingumas, atsidėjimas: Su didžiu pasirgė́jimu klausytumbim. Mesijošius turėjo bylot priežodžiuose, idant … ištikimuosius … maldosp ir pasirgė́jimop pajudintų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.