siū́lai.
1. verpalai, susukti į kamuolį, į ritę ar sruogomis: Verpė siūlus, audeklus audė. Sėdi, siūlus dvisnoja (dvigubina) . Siū́lai labai nelygūs: vietom stóra, vietom plóna. Vilna an avelės, o suverpta – siū́lai miliniai. Siūdavo viską su numiniais siū́lais. Burnosas iš milinių siū́lų. Siū́lus vis pelenuos šutindavom – labai išbąla. Ižbaltinti siūlai. Audžia siūlus. Pridarai (pridažai) daugybę siū́lų, o paskui audi. Apdažai siūlus, išaudi ir nešioji. Siū́lus apmesdinėja staklėsna. Rūbas iž siūlų auksinių riestų austas. Išaudžia drobę, appila sėmenim, kad būtų kleikūs siūlai. Šeiva su siū́lais ir be siū́lų. Ratas suka, ir in špūlios eina siū́lai. Siū́lus lenkiau – ranka sutino. Siūlus suku. Ji antrusyk į skietą veria siū́lus. Parginė namo, siūlus močekai atdavė. Turiu dukterį, mokančią iš šiaudų aukso siūlus verpti. Visus darbus pametusi, reiks siūlelius verpti. Išpjaustė aną. siūluosna, kaip jį mandagiai galėjo austi.
2. iš ląstelių grandinės sudaryti grybienos sudedamieji elementai (hyphae).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.