skaistùmas. skáistumas. → skaistus:
1. Tas ugnies skaistùms, kursai mums žibina stubą …, daug, ak, daug iškadų gal ūmai padaryti. Saulė ir mėnuo skaistumą pames. Visu skaistumu švietė mėnulis danguje. Viena žvaigždė kitą pereit skaistumu. Viduj tos pačios ugnies buvo kaip šviesus skaistumas. Apie šviesumą ir skáistumą tosiag bažnyčios ir Dovydas bylojo. Amžins šviesumas atejo, duost mums naujį skaistumą. Vaikai Izraelio negalėjo veizdėti ant veido Moiziešiaus dėl skaistumo veido jo.
2. Skaistùmą naikinti (blukinti) .
3. Irgi skaistùmai šitos mergiotės – pienas da kraujas! Neturi skaistùmo, pablyškus tokia. Grafaitė išbalo, vienu metu dingo jos veidelių skaistumas. Nėra skaistumo, veidas išbalo. Išėmei skaistùmą iž mano veidelių. Tai per tavo, bernužėli, per tavo meilumą, išviliojai tu iš manęs veidelio skaistumą. Dar skaistumė̃lis ant veido rodos, o ant kūno liesas. Iš skaistumė̃lio aš esmu balta, iš gražumo raudona. Mano tėtušio gryna duonaitė priduod man skaistumėlį.
4. Tris kleinatus turi moteriškas: auglą, arba skaistùmą, čystatą o gerą skelbimą. Ižg kur kelias skáistumas ant lakštų, gardumas ir vaistas vaisiuose, gražumas ant žiedų. Nori gražų skaistumą parodyt pagal kūną.
5. Nebeturiu jau akių skaistùmo (prastai matau) .
6. Dangus be kokio mėlynumo ir be skaistumo.
7. → skaistus 8: Savo kūriniuose jis iškėlė kario moralinį skaistumą ir kilnumą. Mylėjau vislab vis su skaistumu.
8. → skaistus 12: Jau karališko dvaro skaistumas ir šlovė jam skaisčiaus žibėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.