skambėjimas

skambė́jimas. → skambėti:

1. Vokietėlis išgirdo pinigų skambė́jimą ir parsigando. Dainingas galandamo metalo skambėjimas nuvilnija laukais. Per atlaidus miesteliai gaudžia nuo dalgių ir puodų skambėjimo. Taurių skambė́jimas. Jis turėjo jautrią klausą ir spręsdavo apie medį iš jo skambėjimo. Kažinkur bokšte vienodai storu skambėjimu išmušė vienuoliktą valandą. Girdis trijų varpų skambėjimas. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso, varpų skambėjimo. Skambėjimas tavo harfio nebebus girdėtas. Ausies skambėjimas.

2. Pilni namai skambėjimo džiugaus. Pro geltonus medžius matėsi dideli ir rudens skambėjimo pilni laukai.

3. Tykus vakaras, gražumas būdavo dainų skambė́jimo. Balso skambė́jimas. Apie tai, ką kalba, nelabai ir galvojo – svarbu, kad jų balso skambėjimą, juoką, kikenimą girdi jis. Viešnios balsas visados įgydavo kietą, veik rūstų skambėjimą. Balso skambėjimas. Dangiškas tų žodžių skambėjimas! | Pasižymėdami tikrai majakovskišku skambėjimu, kai kurie tų vertimų prilygsta originalui.

4. → skambėti 6: Antrajame jo eilėraščių rinkinyje pažangūs visuomeniniai motyvai įgavo dar ryškesnį skambėjimą.
atskambė́jimas. → atskambėti
2. Koks atsiskambė́jimas kambary, kai paukščiai čiulba sode!
įsiskambė́jimas. darnus aidėjimas. Dainos įsiskambėjimas.
nusiskambė́jimas. → nuskambėti
4. Nuo lentynos skardinė nupuolė … su tokiu nusiskambėjimu.
paskambė́jimas. → paskambėti.
praskambė́jimas. → praskambėti
1.
suskambė́jimas. → suskambėti 1: Plieno suskambėjimas. Varpelio suskambėjimas.

• Sapnininkas: Skambėjimas

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skambė́jimas</b>. → skambėti: <br/>1. Vokietėlis išgirdo pinigų skambė́jimą ir parsigando. Dainingas galandamo metalo skambėjimas nuvilnija laukais. Per atlaidus miesteliai gaudžia nuo dalgių ir puodų skambėjimo. Taurių skambė́jimas. Jis turėjo jautrią klausą ir spręsdavo apie medį iš jo skambėjimo. Kažinkur bokšte vienodai storu skambėjimu išmušė vienuoliktą valandą. Girdis trijų varpų skambėjimas. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso, varpų skambėjimo. Skambėjimas tavo harfio nebebus girdėtas. Ausies skambėjimas. <br/>2. Pilni namai skambėjimo džiugaus. Pro geltonus medžius matėsi dideli ir rudens skambėjimo pilni laukai. <br/>3. Tykus vakaras, gražumas būdavo dainų skambė́jimo. Balso skambė́jimas. Apie tai, ką kalba, nelabai ir galvojo – svarbu, kad jų balso skambėjimą, juoką, kikenimą girdi jis. Viešnios balsas visados įgydavo kietą, veik rūstų skambėjimą. Balso skambėjimas. Dangiškas tų žodžių skambėjimas! | Pasižymėdami tikrai majakovskišku skambėjimu, kai kurie tų vertimų prilygsta originalui. <br/>4. → skambėti 6: Antrajame jo eilėraščių rinkinyje pažangūs visuomeniniai motyvai įgavo dar ryškesnį skambėjimą. <br/><b>atskambė́jimas</b>. → atskambėti 2. Koks atsiskambė́jimas kambary, kai paukščiai čiulba sode! <br/><b>įsiskambė́jimas</b>. <span class="explanation">darnus aidėjimas</span>. Dainos įsiskambėjimas. <br/><b>nusiskambė́jimas</b>. → nuskambėti 4. Nuo lentynos skardinė nupuolė <span class="explanation">…</span> su tokiu nusiskambėjimu. <br/><b>paskambė́jimas</b>. → paskambėti. <br/><b>praskambė́jimas</b>. → praskambėti 1. <br/><b>suskambė́jimas</b>. → suskambėti 1: Plieno suskambėjimas. Varpelio suskambėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.