skar|is, skarė dkt. žem. žr. skarmalius 2 skar|is, skarė žem. nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs: skariais marškiniais apsivilkęs. skarė žąsis (apsipešusiomis plunksnomis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.