skáugė. skaugė̃.
1. pavydas, godumas: Nebuvo tarp jų nė įžodžiuo, nė įtarčiai, nėgi skaugei vietos. Pavydas, kerštas, skaugė vis žvilga dvasėje žmogaus.
2. šykštuolis: A mažas skáugė ir ans yr – už kapeiką į peklą nuvestumi. Nū tos skaugės nieko negausi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.