skedérva. skedervà. skẽderva. skèderva.
1. skeveldra, atskala, atplaiša, skederla: Kliuvo mun į nugarą skedérva, i sužeidė. Ka tebėr skedérva kojė [je],
negal paeiti. Skedérva pataikė į galvą – i gatavas. O kur vyras: duoda į klucį, ka tik skedérvos į šalis laksto! Petras skaldė kūlius. Kad šoko skedérva, ir į akį pataikė. Kūrinu skedérvoms. Nebturiam nė kokių prytaisų, nei užgalių: ir skẽdervas nudraskėm. Medžio skedervelę, kits plaukų žiupsnelį … ant paminklo rankiodami. kibirkštis: Skedérva sprogo į putrą, ir gavau drugį, putrą susrėbęs.
2. ko nors siauras, pailgas gabalas: Atsipjovei tokią skedervìkę lašinių, a būs kiek sotės?
3. skuduras, skarmalas: Tokiai bestijai išvokuotų kailį, skedérvos lėktų.
4. spyglių lukštelis, žvynelis: Skederva (ramentum) yra delikatnios pailguotinos gana tankiai šeriuotos žvynitelės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.