skeĩnyti, -ija, -ijo.
1. keinyti, ginčytis, prieštarauti: Skeĩnija net prigulęs. Prieš vyresnį nesiskeĩnyk. Skeĩnykis kiek nori – kieno valia, to ir galia.
2. pūstis, didžiuotis: Nėr ko čia skeĩnytis, kai kešenė dyka.
atsiskeĩnyti atsikirsti, paprieštarauti, nesutikti: Ag žino, kad nieko nepadarys, ale jam vis kad atsiskeĩnyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.