skėtrio|ti, skėtrioja, skėtriojo, skėtrio|ti, skėtrioja, skėtriojo
1. skėsčiotis, plėsčioti: skėtriodamas rėkavo. sngr. Nesiskėtriok, dar lempą sudaužysi.
2. šnek. eiti plačiai rankomis mosuojant: Per laukus skėtrioja.
3. šnek.
ieškoti priekabių, širsti: Ko čia dabar skėtrioji, pats kaltas būdamas! skėtriojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.