skiausč|ias, skiausčia
1. esantis siauruoju šonu, briauna žemyn: Dėk lentą, plytą skiausčią, o ne gulsčią. Kad davė skiausčia ranka.
2. prk. liesas, plonas: Kiaulės skiausčios kaip lentos. skiausčia burna. skiausčiai prv.: skiausčiai
padėta lenta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.