skubėjimas

skubė́jimas.

1. → skubėti 1: Į spaudos kalbą įvairių tipų klaidos ir netikslumai daugiausia braunasi dėl skubėjimo. Tu per tą savo skubė́jimą ir galvą užmirši. Visų veidai įkaitę nuo skubėjimo. Toksai skubė́jimas ėsti – kur pulsi?! Kas yra skubė́jimas verpti, kad cyrulis neparlėktų į kuodelį (kad neužkluptų pavasaris beverpiant) .

2. → skubėti
3.
nuskubė́jimas. → nuskubėti
1.
paskubė́jimas. → paskubėti 1: O gal tik mano paskubėjimas tamstai nepatinka? Karalius vyresnįjį vaiskų savo už nepaskubėjimą pavadinęsis pri savęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skubė́jimas</b>. <br/>1. → skubėti 1: Į spaudos kalbą įvairių tipų klaidos ir netikslumai daugiausia braunasi dėl skubėjimo. Tu per tą savo skubė́jimą ir galvą užmirši. Visų veidai įkaitę nuo skubėjimo. Toksai skubė́jimas ėsti – kur pulsi?! Kas yra skubė́jimas verpti, kad cyrulis neparlėktų į kuodelį <span class="explanation"> (kad neužkluptų pavasaris beverpiant) </span>. <br/>2. → skubėti 3. <br/><b>nuskubė́jimas</b>. → nuskubėti 1. <br/><b>paskubė́jimas</b>. → paskubėti 1: O gal tik mano paskubėjimas tamstai nepatinka? Karalius vyresnįjį vaiskų savo už nepaskubėjimą pavadinęsis pri savęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.