skyliótas, -a. skylėtas 1: Mane, gyvąją versmę, apleidž ir daro sav šę ir tę iškirstus šulinis, kurios skyliotos yra ir vandinio neduodančios.
skylióta. Skylióta apatė [je],
skylióta viršuo [je].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.