.
slaũnas, -à. sláunas. slaunus:
1. Jis buvo slaũnas visoj apylinkėj. Slauna mano giminėlė ir be tavo dovanėlių. Slaunas miestas Rygužė. Einam, sesule, slaunañ kermošiun, pasidabodamos jaunų bernelių.
slaunaĩ.
2. Sláunas bernas. Kas pasimokė, tas buvo slaũnas. Katro slaunà, tai, būdavo, greit išteka.
3. Dėkui tau, motule, dėkui tau, širdele, kad tu mane užauginai tokią slaũną dukrelę. Ir inėjo slaũnas bernas naujon seklyčėlėn. Sláunas arklys.
4. teikiantis malonumą, malonus: Argi neslaunas šiandiej vakarėlis?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.