slõbnas, -à. slabnas:
1. Slõbnas iš jo vyras. Kad tu viškum slõbnas – kaip viščiukas. Šitas arklys slõbnas – kažin, ar paarsi juo.
slobnaĩ. Kap slobniaũ primygo, tai tada vėjas ir pakėlė šiaudus.
2. Jau suvisu slõbnas. Pagelbinė (greitoji pagalba) paėmė iš namų visai slõbną [moterį]. Po tos ligos jis tebėra dar labai slobnas.
slõbna. Kely man teip slobna pasidarė, teip negera kažko.
3. slobas 5: A, slõbnas, su kalba tai slõbnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.