slobti

.
slõbti, -sta, -o.

1. slabti 1: Jau ėmė slobti tas paukštis, žemyn leidės. imti silpniau funkcionuoti: Mano viena ausis negirdi, o kita slõbsta. Jau mano galva slõbsta.

2. alpti: Jų mergiotė slõbsta nuomariu. Slõbo i slõbo ana pakravuos.
net slõbsta labai nori: Jų vaikai net slõbsta an mėsą. Ana net slõbsta važiuot. Tiek gi valgyt noriąs, kad net slõbstąs.
apslõbti. apslabti:

1. Jau kiek rozų buvo apslõbus. imti silpniau funkcionuoti: Ji paliovė kalbėjus, nes širdis apslobo.

2. Rodos, tik pasirėmiau, nieko nepajutau, o jau perpiet apslobaũ – lūžus [ranka] buvo. Paduok ligoniu [i] vandenio, kad neapslõbt.

3. imti menkiau ką daryti: Giesminykės jau apslõbo.
išslõbti. išalpti: Visi išslõbo nuo garų.
nuslõbti. nuslabti:

1. Senukas visai nuslõbo, led paeina. Nuog sylos nusdaužiau, negaliu, nuslõbau.

2. Da tebeserga, buvus viškui nuslõbus – širdies priepuolis. An kapų nuslõbo ben dvi bobos. Dūšia … greit nuslobtų … nerasdama pastiprinimo.
paslõbti. paslabti 1: Rado čigoną viškum paslõbusį. Valgyk gerai, kad nepaslõbtum kely.
prislõbti. prisilpti: Žemaitis kelionėj prislõbo, valgyt labai norėjo. Jau vilkas pusiau prislobo. imti silpniau funkcionuoti: Akys prislõbo.
suslõbti. suslabti: Būdavo, mūsų bobutė suslõbsta, tai atveždavom daktarą, ir pagydžia. imti silpnai funkcionuoti: Širdis suslõbo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>slõbti, </b>-sta, -o. <br/>1. slabti 1: Jau ėmė slobti tas paukštis, žemyn leidės. <span class="explanation">imti silpniau funkcionuoti: </span> </span> </span> Mano viena ausis negirdi, o kita slõbsta. Jau mano galva slõbsta. <br/>2. <span class="explanation">alpti: </span> Jų mergiotė slõbsta nuomariu. Slõbo i slõbo ana pakravuos. <br/><b> net slõbsta</b> <span class="explanation">labai nori: </span> Jų vaikai net slõbsta an mėsą. Ana net slõbsta važiuot. Tiek gi valgyt noriąs, kad net slõbstąs. <br/><b>apslõbti</b>. apslabti: <br/>1. Jau kiek rozų buvo apslõbus. <span class="explanation">imti silpniau funkcionuoti: </span> </span> </span> Ji paliovė kalbėjus, nes širdis apslobo. <br/>2. Rodos, tik pasirėmiau, nieko nepajutau, o jau perpiet apslobaũ – lūžus [ranka] buvo. Paduok ligoniu [i] vandenio, kad neapslõbt. <br/>3. <span class="explanation">imti menkiau ką daryti: </span> Giesminykės jau apslõbo. <br/><b>išslõbti</b>. <span class="explanation">išalpti: </span> Visi išslõbo nuo garų. <br/><b>nuslõbti</b>. nuslabti: <br/>1. Senukas visai nuslõbo, led paeina. Nuog sylos nusdaužiau, negaliu, nuslõbau. <br/>2. Da tebeserga, buvus viškui nuslõbus – širdies priepuolis. An kapų nuslõbo ben dvi bobos. Dūšia … greit nuslobtų … nerasdama pastiprinimo. <br/><b>paslõbti</b>. paslabti 1: Rado čigoną viškum paslõbusį. Valgyk gerai, kad nepaslõbtum kely. <br/><b>prislõbti</b>. <span class="explanation">prisilpti: </span> Žemaitis kelionėj prislõbo, valgyt labai norėjo. Jau vilkas pusiau prislobo. <span class="explanation">imti silpniau funkcionuoti: </span> </span> </span> Akys prislõbo. <br/><b>suslõbti</b>. suslabti: Būdavo, mūsų bobutė suslõbsta, tai atveždavom daktarą, ir pagydžia. <span class="explanation">imti silpnai funkcionuoti: </span> Širdis suslõbo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.