slógtis. slogtìs.
1. koks nors sunkus daiktas kam prislėgti: Užsidėk an akėčių slógtį, tai geriau susiakės. Tie medžiai primirkę lyg slógtys. Atsigulė į lovą nenusitaisęs i gulia kaip slógtis. Tu jai kap slogtìs didžiausia. Kur jis tinka toks slógtis.
2. sunkenybė, bėda: Didelė slogtìs prislėgė. Sakėm, jau nueis slogtìs nuog mūs galvos, nuūžės.
3. slogstis 1: Reikia uždėt an stogo slogtys, kad vėjas nenuneštų kreigo.
4. atavaras, sietuva.
5. upės dalis nuo vieno vingio iki kito. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.