x
slogu|tis
1. baimė ir pasunkėjęs kvėpavimas miegant, košmaras: Naktį mane slogutis užgula. Slogutis kankina.
2. prk. sunkumas, vargas, kančia: Gyvenimo, praeities slogutis Nedarbas sunkiu slogučiu slėgė žmones.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.