slovýti, -ìja, -ìjo (cлaвiць, sławić).
1. garsinti, garbinti: Šitą daktarą slovìja, o apie tą – nieko. Mielaširdystę garbinu (sloviju).
2. laiminti: Šernas šiūba juoda, vilkas šliūbą duoda, slovijo, bagaslovijo, jaunuosius ramino.
apslovýti. apgarsinti: Apislovijo jį po cielą aną žemę.
įslovýti. išgarbinti, išgarsinti: Inslovýtas. Nuog jūsų nes žodis Viešpaties įsislovijo … po visas vietas.
išslovýti. išgarsinti: Ponas pats nasrais savo ižslovijo. Ir išsislovijo tai po cielą aną žemę. Vienok tat išsislovijo, visiems užu tikra buvo.
paslovýti. išgarsinti, išgirti: Paslovýta merga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.