.
slū̃žinti (-yti), -ina, -ino
1. slūžyti 1: Aš slū̃žinau, tai man nieko nedavė gaspadorius laukan išsinešt (neįdėdavo maisto) . Jis visus metus slū̃žino, tik an Kalėdų parej [o] namo.
2. slūžyti 4: Buvo maskolius, katrai (= katras) slūžino vaiskan.
atslū̃žinti. atslūžyti 2: Atslūžinęs dvidešimt ir penkelis metus, ejo paleistas namo iž vaisko.
užsislū̃žinti. užslūžyti
2. Anūke, žiūrėk, kaip tasai gražiai užsislūžino: atlydi su karūnom, su kryžiais, su liktarnom.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.