smãgenys. smãgens. smãgenes. smãgenes. smegenys:
1. Smãgenys aptekėję krauju. Žmogu [i] smãgenes ištaškytos. Paki smãgenys perdegė, gyveno. Aną paguldė į ligoninę – uždegimas smagenų̃. Sako, smãgenys sutrenkti, reik ilgai gulėti, nieko nedirbti. Nū smagenų̃ vaikuo pūlius nūleido. Ant smagenų̃ antejo krau [ja] s. Koki te tavo smãgenes – kab vištos. Minkštoji smagenų plėvė. Kur kraujai bėgo – rožė žydėjo, kur smãgens triško, žemčiūgai blizgo. Kad jis jį būt tropyjęs, tai jo būt ir smãgens ištiškę. Tekėjo smagenys iš ano šventos galvos. Žirniai buvo išverdą kaip smagenys.
2. Par girtystę nudundėjo išmonis jojo iš smagenų̃. Josios geros smãgens. Kokių tų smagenų̃ (keisto proto žmonių) nėra sviete! Ka būtų smagenų̃ kiek reika, taip neduotųs. Smagenų̃ to [je] galvo [je] mažiau. Jo makaulėn košė bulbinė, smagenų jis neturi. Smãgenis sumaišo tie gėrimai. Sunkų miegą atveda ir sumaišymą smãgenų. [Garstyčios] ir smãgenis ižčystija, ir žaludką sušildžia, ir ašaras ižg akių ižspaudžia. Jaunystėje dantimis, o senystėje smagenimis gyveni. Jei nėr smagenų̃, kam reik tų kepenų. Labai razumnas – gal dviejų bobų smagenys [galvoje].
3. Seko smagenes kaulų. Smagenys kauluose. šis organas kaip maistas: Sulpėk, kolei išsulpėsi visus smagenis iš kaulų. Smãgenų iš kaulo negaliu iškrapštyt.
4. Jo toki stiprūs smãgenys – kam jam dantų reikia: plutas rydavo kai gandras varles. Pamėlenuo [ja] smãgenys, i krimta dantys. Dantys iškrinta, paliekta smãgenys. Nei dančio, nei smãgenų – nesukramtau. Smãgenys išsivalgė – silkės nesukramtau. Smagenẽliai paputę, musintais vaikuo pradės dantys dygti. Dantų smagenes.
po šikìnę smagenų̃ íeško. kabinėjasi, priekabiauja: Neíeškok po šikìnę smãgenų.
smãgenys nusẽko (pasẽko) išprotėjo: Jei smãgenys nūsẽko, išveža į pablūdėlių numus. Daktarai sako, jam smãgenys pasẽko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.