smarkumas

smarkùmas. smar̃kumas. → smarkus:

1. Neišpasakytas to muno žento smarkùmas: vienas pats visus darbus ir apsidirbo. Gražiai nuaugus ir turia smarkùmo (gyvumo) . Dėl to savo smarkumo daugiausia ir esi man prie širdies. Par smarkùmą jie užsimuša. Iš to smarkùmo jis greitai lėkė i pinigų daug pametė. Smarkùmas prie darbo. Baisus smarkùmas to arkliuko!

2. Nu ir smarkùmas to jūsų Jono! Karalius … anus žmones su išgąstingu smarkumu valdo. Tų ponų buvo toks baisumas kaip piktų žvėrių smarkumas. Šiuo kartu tiktai apie smarkumą Herodo kalbėsim. Nuog tavę turi būt attolintas visokias smarkumas ir nepatogumas. Pasauliui anie grumzdimai jo, anie smar̃kumai, paskandinimai, ugnis ir tūleriopi korojimai maža padėjo. Smarkumo neprietelių ir pačios smerties nesibijotumim.

3. O tad pažintumbei smar̃kumą ir sunkumą ateisiančio sūdo Dievo.

4. Tatai gražus pamokslas! Koks graudingumas! Koks smarkumas!

5. Audros smarkùmas. Smarkumù beatidaužiau parasodnyką – buvo užsikirtęs. Taigi dalgėm [pjauti] tai smarkùmas gi: vienas vyras i aktarą, i daugiau pro dieną, kai paims stipriai darbą. Lygiu smarkumu, kaip mašinos ratelis, sukosi jai mintys galvoje. Ašis geležinė iš smarkùmo įlindo į žemę i sprogo par pusę. Lėkiau visu smarkumù, susisuko ratas – ir dėjau. Reikia leisti [mašiną] visu smarkumù. Puolė ponas ant savo šuns su levo smarkumu. Didelė kalė smarkumù puolė iš tos trobos. Įsibėgėjęs vienragis su visu smarkumu puolė į medį ir taip giliai įvarė savo ragą, jog nebegalėjo atgal ištraukti. Ten vestuvės eina visu smarkumu. Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė ratus nuog jų vežimų, apvertė juos baisiai (su smarkumu). Jus žiemos smarkùms į šaltą girią nubaidė. Ant žiemos smarkùms su šalčiais vėl pasibaidė.

6. Kaip tu eisi smarkùmo, teip ir vẽdu. Koks te smarkùmas jo eiti: suvisu pamažu eina. Nuo gulinčio šakoto medžio smarkumas vandens susitrukdė.

7. → smarkus 12: Toks smarkùmas miego: prabundu – galva kaip surakinta.

8. → smarkus 13: Atakišei butelį, ir išejo visas smarkùmas. Ką gi čia geri – viškiai da saldus tas vynas, jokio smarkùmo nėra. Paėmė jis tabokos žiupsnelį dviem pirštais prie nosies ir truktelėjo – o smarkumėlis! Ar motinos ta ašara nuodų smarkumą tik nepanaikys? Štai Dočys, tuojaus tepalų smarkùmą suuodęs …, iš patalo šoko. Smarkùmas par nosį eina, tuoj slanktas prasidės.

9. → smarkus 14: Nuo to smarkùmo galvą sugavo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>smarkùmas</b>. smar̃kumas. → smarkus: <br/>1. Neišpasakytas to muno žento smarkùmas: vienas pats visus darbus ir apsidirbo. Gražiai nuaugus ir turia smarkùmo <span class="explanation"> (gyvumo) </span>. Dėl to savo smarkumo daugiausia ir esi man prie širdies. Par smarkùmą jie užsimuša. Iš to smarkùmo jis greitai lėkė i pinigų daug pametė. Smarkùmas prie darbo. Baisus smarkùmas to arkliuko! <br/>2. Nu ir smarkùmas to jūsų Jono! Karalius … anus žmones su išgąstingu smarkumu valdo. Tų ponų buvo toks baisumas kaip piktų žvėrių smarkumas. Šiuo kartu tiktai apie smarkumą Herodo kalbėsim. Nuog tavę turi būt attolintas visokias smarkumas ir nepatogumas. Pasauliui anie grumzdimai jo, anie smar̃kumai, paskandinimai, ugnis ir tūleriopi korojimai maža padėjo. Smarkumo neprietelių ir pačios smerties nesibijotumim. <br/>3. O tad pažintumbei smar̃kumą ir sunkumą ateisiančio sūdo Dievo. <br/>4. Tatai gražus pamokslas! Koks graudingumas! Koks smarkumas! <br/>5. Audros smarkùmas. Smarkumù beatidaužiau parasodnyką – buvo užsikirtęs. Taigi dalgėm [pjauti] tai smarkùmas gi: vienas vyras i aktarą, i daugiau pro dieną, kai paims stipriai darbą. Lygiu smarkumu, kaip mašinos ratelis, sukosi jai mintys galvoje. Ašis geležinė iš smarkùmo įlindo į žemę i sprogo par pusę. Lėkiau visu smarkumù, susisuko ratas – ir dėjau. Reikia leisti [mašiną] visu smarkumù. Puolė ponas ant savo šuns su levo smarkumu. Didelė kalė smarkumù puolė iš tos trobos. Įsibėgėjęs vienragis su visu smarkumu puolė į medį ir taip giliai įvarė savo ragą, jog nebegalėjo atgal ištraukti. Ten vestuvės eina visu smarkumu. Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė ratus nuog jų vežimų, apvertė juos baisiai (su smarkumu). Jus žiemos smarkùms į šaltą girią nubaidė. Ant žiemos smarkùms su šalčiais vėl pasibaidė. <br/>6. Kaip tu eisi smarkùmo, teip ir vẽdu. Koks te smarkùmas jo eiti: suvisu pamažu eina. Nuo gulinčio šakoto medžio smarkumas vandens susitrukdė. <br/>7. → smarkus 12: Toks smarkùmas miego: prabundu – galva kaip surakinta. <br/>8. → smarkus 13: Atakišei butelį, ir išejo visas smarkùmas. Ką gi čia geri – viškiai da saldus tas vynas, jokio smarkùmo nėra. Paėmė jis tabokos žiupsnelį dviem pirštais prie nosies ir truktelėjo – o smarkumėlis! Ar motinos ta ašara nuodų smarkumą tik nepanaikys? Štai Dočys, tuojaus tepalų smarkùmą suuodęs …, iš patalo šoko. Smarkùmas par nosį eina, tuoj slanktas prasidės. <br/>9. → smarkus 14: Nuo to smarkùmo galvą sugavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.