x
smaugikas bot. laukinis ir dekoratyvinis vijoklinis augalas, kuris apsivyniojęs nudžiovina medį (Celastrus) smaug|ti, smaugia, smaugė
1. varžyti kvėpavimą, dusinti: Apykaklė smaugia jam kaklą. prk.: Ašaros
smaugė jam gerklę.
2. žudyti spaudžiant gerklę. sngr.
3. prk. varginti, kamuoti: Jį ligos smaugia. smaugia skolos. sngr.: Neisiu aš ten smaugtis (sunkiai dirbti). Kam jam smaugtis su tais darbais. smaugėjas, smaugėja dkt. smaugikas
, smaugikė dkt. smaugimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.