smélta. smeltà. žemė prie smėlio, priesmėlis: Prie sméltos žemės, būdavo, lubinų pasėji, tai rugiai dera – geriau kaip mėšlas. Kai palyja, ir sméltoj gerai viskas auga. Lengva dirbt jų žemė – vien smélta. Žemė čia prasta – prie sméltai. Apie Vilnių vienos sméltos. Kur žemė prie sméltos, kviečio nesėk, o grikį. Visa pagal mišką palaukė – smélta. Apie Ukmergę žemė su smélta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.