.
smer̃tinas, -à.
1. turintis mirti, mirtingas: Kas iš smertinų tą žilą laiką mena.
2. gresiantis mirtimi, mirtinas: Akimirksnyje susirinko visi prie tėvo smertino patalo.
smertinaĩ. Vienturtė duktė smertinai serga. Tuo smertinaĩ viską ėmė (už mažiausią nusikaltimą šaudė) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.