.
smer̃tinis, -ė. smertìnis.
1. priartinantis mirtį, susijęs su mirties pavojumi: Kas an sliužų (slidėmis) važinėja, tai to smer̃tinis gyvenimas: lėkdamas gali galvą nusisukt. Smertinė liga. nuo kurio priklauso gyvybė: Smertìnė gysla yr papjauta.
2. skirtas mirusiajam: Smertìniai drabužiai bus įkapės. Šita eilutė bus ma i smer̃tinė. Jau siūkis smertiniùs marškinius (ruoškis mirti) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.