smertis

.
smer̃tis (cмepць). -ies. smertìs.

1. mirtis: Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis. Kap jiej gyvena, tai jiej nei prieš smer̃tį tep negyvens. Gerai da pamini po smer̃čiai. Senas, nesugali jau, neduoda dievas ir smertès. Laukiu smer̃ties kap viešnios (nebenoriu gyventi, kentėti) . Kiek čia smer̃čių pridirbo [lėktuvai]. Čia jau buvo smer̃tis ant menkiausio plaukelio nabagei. Kumet smertis ant nosės, tumet ir pondzies atsiranda. Po nosia smer̃tis. Nelygu žmogaus smer̃tis: kitas žiopčio [ja] žiopčio [ja],
kol numirs. Tokio smer̃čio susilaukė. Lig mano smer̃čiui anas tylės. Lig smer̃ties neužmirš [savo kalbos]. Ligi pat smer̃čiu [i] turėjo protą. Lig smer̃čio galo neleido jos išvežti [į ligoninę]. Pasirašyk, kad po smer̃čiu [i] man tarnausi. Po mano smer̃čiai kaip norėste, teip gyvenste. Jam davė maistą iki smert. Vagį galėjo ir smerčióp sūdyti. Smer̃tin prilupė poną. Pasakykit patys, mano vaikeliai, kaip [ponas] man' vieną kartą kone lig smerčiai ažuplakė. Prie smerties (labai smarkiai, mirtinai) sumušti ką. Prie smerties (labai sunkiai, nepagydomai) sirgti. Aš jį ir smerties kaltą išrandu. Mirė gyvatės smerčia (nuo gyvatės įkandimo) . Judošiaus smerčiù mirė jau (pasikorė) . Ne savo smer̃tim mirė (buvo nužudytas, žuvo) . Pamatysi, ka tu nemirsi savo smerčiù. Kap bus ik smer̃čiai? Tai paklausk, kap man po smer̃čiui bus. Iš smerties bund gyvastis. Šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba. Ir po šiai smertei dangaus karalystę duok. Berneliai … nuog smerčio ir prapuolimo išvaduoti … est. Nesa, kurią dieną tu iš to valgysi, smertimi mirsi. Eš esmi … tankiai apkalimuosu, tankiai smurtnuosu smerčiuosu (mirties pavojuose) buvęs. Nes kad būtų tie berneliai savu mirimu, arba smerčià, numirę. Po smerti to niekas negalės daryt. Šitie daiktai galėtų būt jiemus naudingi po smerti. Ir buvo ten iki smerti Herodo. Jai greit padirbt kas – tai smertis (ji labai nenori, vengia) . Dirba kaip smer̃čiai (netvirtai, atmestinai) . Nežinomas kaip smerčio adyna. Neatsipirksi nuo smerties jokiais pinigais. Nuo smer̃ties neišsiprašysi. Viskas praeis, o smer̃tis nepraeis. Smertis nerašyta, ateina neprašyta. Žmogus tik vieno smer̃čio neparneši, o visas kitas bėdas parneši. Trimis smer̃čiais aš negaliu mirt. Smertis visus sulygina. Tu mano smertis esi (mane baisiausiai pykini) . Čėsas toliau, smer̃tis arčiau. Smertis ilgai nelaukia. Ne dienų laukia smertis (nelaukia, kol pasensi) . Nuo smertelės nėr žolelės. Nėra žolių pro smertį. Smerčio ligos nepagydysi. Daugiau neuždirbsi kaip smer̃tį. Koks gyvenimas, tokia ir smertis. Neturėjo žmogus ką daryt, tai smertį susigrabailiojo. Atduos jis tau po smerti angliais (niekad negrąžins skolos) . Po smerčio rugiais atpjaus (nesitikėk atgauti) . Po smerčio su rugiais užpjaus. Ar turi smerčio marškinius, o kaulams tarbelę?

2. įasmeninta mirtis, mirtį nešanti būtybė, giltinė: Jau smer̃tis kanda mane sergantį, jau garsteklis gerklė [je]. Smer̃tis senos kaulų negrauš – tik jaunų. Smer̃tis da munęs nenora. Kiek kartų kariavo, niekumet nuopuolio nedatyrė, del to gi vadinamas buvo giltine, arba smerčiu, krikščionių. Buvo dar trečioji dievystė, vadinama Pykulis, tai yra dievis smer̃čio, arba, kaip seniejai vadina, giltinės. Kepurė pasikabino ant medžio [jojančiam],
i pamanė, ka smer̃tis buvo. Smertis, giltinė. Smer̃ties gylys. Smertie, kame tavo geluonis? Atsiduso bernaitis kaip smer̃ties paleistas. Nabagas sustingęs ir išblyškęs kaip smer̃tis. Smer̃tis až nugaros, ė mislys toli. Smer̃tis až pečių, ė pačios dar reikia. Rytas už nakties, smer̃tis už tvoros. Žmogus eina, ir smertis kartu eina. Smer̃tis nežiūri nei akỹs, nei dantỹs. Smertis nežiūri, kad liks vyžos nenunešiotos. Smer̃tis nepaklausia, ar tu nori būt (gyventi), ar mirt. Smerčiui arklio nekinkysi. Kampe balta smertis stovi (šautuvas) . užgavėnių persirengėlis, vaizduojantis giltinę: Smer̃tis, būdavo, dalgį turės, baltoms kelnėms, baltu šarku apsirėdęs.
į smer̃tį

1. visai, visiškai, jokiu būdu: In smer̃tį kiaulių neganiau. Nenoria ėst į smer̃tį.

2. labai smarkiai, nepaprastai: Pjauna jas. į smer̃tį, neįleida į aulį. Į smertį nekenčiąs. Vis tu jai gali siūlyt – į smer̃tį kratosi. Nelabai geria, ale kartą kad pasigėrė smer̃tin. Smer̃tin sopa. Sudžìūvęs [džiūvėsis] smer̃tin.
per smer̃tį labai smarkiai, nieko nepaisant: [Šuo] vėl per smertį lindo prie vagies.
smer̃čio brū̃klį palìkti (kam). numatyti, kieno eilė mirti.
smer̃tis žiū̃ri (véizi) į akìs;
smer̃čiui (smerčióp) žiūrė́ti į akìs arti mirtis: Jis jau smer̃čiui į akìs žiūrė́jo. Susiedas jau smerčiop žiūri. Jau smer̃tis yr į akìs veizė́jęs.
[kaĩp] smer̃čio kùčierius (kùrmonas, pùrmonas.
kresnà) labai liesas, silpnas žmogus: Smerčio kučierius jau mirė. Sudžiūvęs kaip smerčio kurmonas. Ką tu čia dirbi, smer̃čio krẽsna? Ale i kūdas, kaĩp tik smer̃čio pùrmonas.
smer̃ties (smer̃čio.
) pãtalas (pãtelas.
) . mirties akivaizda.
smer̃ties pùpos tokios vaistažolės: Reikia ligoniui sergant daržo žolių – smerties pupų nuskinti.
smer̃čiui sių̃sti greĩtas. Smer̃čiui sių̃sti greĩtas, trunka ilgai.
[su] smerčiù vadúotis (dalýtis, dalìntis) ;
smer̃tį vadúoti. labai sunkiai sirgti, merdėti, būti arti mirties: Nabagas kiek prikentėjo: dvejus metus smerčiu vadavos, sako, ir galą norėjęs pasidaryti. Ans jau smerčiù vadúojas. Ligonis su smerčiù dalìjas. Ligonė visiškai smerčiu dalinasi. Aš smer̃tį vadúodavau, i tai išsiliežiau. Jai kiek suskaudėjo nesuskaudėjo – nebegyvens jau!
smer̃ties viešnià. Tikra smer̃ties viešnià toj mano mergiotė: rūbai kai an šakių kaba.
tik smer̃ties pakviẽsti (pasisių̃sti) . Tave galima siųst tik smer̃ties pakviẽst. Tave tik smer̃ties pasisių̃sti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'smertis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas . smer̃tis (cмepць). -ies. smertìs. 1. mirtis: Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis. Kap jiej gyvena, tai jiej nei prieš smer̃tį tep negyvens. Gerai da pamini po smer̃čiai. Senas, nesugali jau, neduoda dievas ir smertès. Laukiu smer̃ties kap viešnios (nebenoriu gyventi, kentėti) . Kiek čia smer̃čių pridirbo [lėktuvai]. Čia jau buvo smer̃tis ant menkiausio plaukelio nabagei. Kumet smertis ant nosės, tumet ir pondzies atsiranda. Po nosia smer̃tis. Nelygu žmogaus smer̃tis: kitas žiopčio [ja] žiopčio [ja], kol numirs. Tokio smer̃čio susilaukė. Lig mano smer̃čiui anas tylės. Lig smer̃ties neužmirš [savo kalbos]. Ligi pat smer̃čiu [i] turėjo protą. Lig smer̃čio galo neleido jos išvežti [į ligoninę]. Pasirašyk, kad po smer̃čiu [i] man tarnausi. Po mano smer̃čiai kaip norėste, teip gyvenste. Jam davė maistą iki smert. Vagį galėjo ir smerčióp sūdyti. Smer̃tin prilupė poną. Pasakykit patys, mano vaikeliai, kaip [ponas] man' vieną kartą kone lig smerčiai ažuplakė. Prie smerties (labai smarkiai, mirtinai) sumušti ką. Prie smerties (labai sunkiai, nepagydomai) sirgti. Aš jį ir smerties kaltą išrandu. Mirė gyvatės smerčia (nuo gyvatės įkandimo) . Judošiaus smerčiù mirė jau (pasikorė) . Ne savo smer̃tim mirė (buvo nužudytas, žuvo) . Pamatysi, ka tu nemirsi savo smerčiù. Kap bus ik smer̃čiai? Tai paklausk, kap man po smer̃čiui bus. Iš smerties bund gyvastis. Šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba. Ir po šiai smertei dangaus karalystę duok. Berneliai … nuog smerčio ir prapuolimo išvaduoti … est. Nesa, kurią dieną tu iš to valgysi, smertimi mirsi. Eš esmi … tankiai apkalimuosu, tankiai smurtnuosu smerčiuosu (mirties pavojuose) buvęs. Nes kad būtų tie berneliai savu mirimu, arba smerčià, numirę. Po smerti to niekas negalės daryt. Šitie daiktai galėtų būt jiemus naudingi po smerti. Ir buvo ten iki smerti Herodo. Jai greit padirbt kas – tai smertis (ji labai nenori, vengia) . Dirba kaip smer̃čiai (netvirtai, atmestinai) . Nežinomas kaip smerčio adyna. Neatsipirksi nuo smerties jokiais pinigais. Nuo smer̃ties neišsiprašysi. Viskas praeis, o smer̃tis nepraeis. Smertis nerašyta, ateina neprašyta. Žmogus tik vieno smer̃čio neparneši, o visas kitas bėdas parneši. Trimis smer̃čiais aš negaliu mirt. Smertis visus sulygina. Tu mano smertis esi (mane baisiausiai pykini) . Čėsas toliau, smer̃tis arčiau. Smertis ilgai nelaukia. Ne dienų laukia smertis (nelaukia, kol pasensi) . Nuo smertelės nėr žolelės. Nėra žolių pro smertį. Smerčio ligos nepagydysi. Daugiau neuždirbsi kaip smer̃tį. Koks gyvenimas, tokia ir smertis. Neturėjo žmogus ką daryt, tai smertį susigrabailiojo. Atduos jis tau po smerti angliais (niekad negrąžins skolos) . Po smerčio rugiais atpjaus (nesitikėk atgauti) . Po smerčio su rugiais užpjaus. Ar turi smerčio marškinius, o kaulams tarbelę? 2. įasmeninta mirtis, mirtį nešanti būtybė, giltinė: Jau smer̃tis kanda mane sergantį, jau garsteklis gerklė [je]. Smer̃tis senos kaulų negrauš – tik jaunų. Smer̃tis da munęs nenora. Kiek kartų kariavo, niekumet nuopuolio nedatyrė, del to gi vadinamas buvo giltine, arba smerčiu, krikščionių. Buvo dar trečioji dievystė, vadinama Pykulis, tai yra dievis smer̃čio, arba, kaip seniejai vadina, giltinės. Kepurė pasikabino ant medžio [jojančiam], i pamanė, ka smer̃tis buvo. Smertis, giltinė. Smer̃ties gylys. Smertie, kame tavo geluonis? Atsiduso bernaitis kaip smer̃ties paleistas. Nabagas sustingęs ir išblyškęs kaip smer̃tis. Smer̃tis až nugaros, ė mislys toli. Smer̃tis až pečių, ė pačios dar reikia. Rytas už nakties, smer̃tis už tvoros. Žmogus eina, ir smertis kartu eina. Smer̃tis nežiūri nei akỹs, nei dantỹs. Smertis nežiūri, kad liks vyžos nenunešiotos. Smer̃tis nepaklausia, ar tu nori būt (gyventi), ar mirt. Smerčiui arklio nekinkysi. Kampe balta smertis stovi (šautuvas) . užgavėnių persirengėlis, vaizduojantis giltinę: Smer̃tis, būdavo, dalgį turės, baltoms kelnėms, baltu šarku apsirėdęs. į smer̃tį 1. visai, visiškai, jokiu būdu: In smer̃tį kiaulių neganiau. Nenoria ėst į smer̃tį. 2. labai smarkiai, nepaprastai: Pjauna jas. į smer̃tį, neįleida į aulį. Į smertį nekenčiąs. Vis tu jai gali siūlyt – į smer̃tį kratosi. Nelabai geria, ale kartą kad pasigėrė smer̃tin. Smer̃tin sopa. Sudžìūvęs [džiūvėsis] smer̃tin. per smer̃tį labai smarkiai, nieko nepaisant: [Šuo] vėl per smertį lindo prie vagies. smer̃čio brū̃klį palìkti (kam). numatyti, kieno eilė mirti. smer̃tis žiū̃ri (véizi) į akìs; smer̃čiui (smerčióp) žiūrė́ti į akìs arti mirtis: Jis jau smer̃čiui į akìs žiūrė́jo. Susiedas jau smerčiop žiūri. Jau smer̃tis yr į akìs veizė́jęs. [kaĩp] smer̃čio kùčierius (kùrmonas, pùrmonas. kresnà) labai liesas, silpnas žmogus: Smerčio kučierius jau mirė. Sudžiūvęs kaip smerčio kurmonas. Ką tu čia dirbi, smer̃čio krẽsna? Ale i kūdas, kaĩp tik smer̃čio pùrmonas. smer̃ties (smer̃čio. ) pãtalas (pãtelas. ) . mirties akivaizda. smer̃ties pùpos tokios vaistažolės: Reikia ligoniui sergant daržo žolių – smerties pupų nuskinti. smer̃čiui sių̃sti greĩtas. Smer̃čiui sių̃sti greĩtas, trunka ilgai. [su] smerčiù vadúotis (dalýtis, dalìntis) ; smer̃tį vadúoti. labai sunkiai sirgti, merdėti, būti arti mirties: Nabagas kiek prikentėjo: dvejus metus smerčiu vadavos, sako, ir galą norėjęs pasidaryti. Ans jau smerčiù vadúojas. Ligonis su smerčiù dalìjas. Ligonė visiškai smerčiu dalinasi. Aš smer̃tį vadúodavau, i tai išsiliežiau. Jai kiek suskaudėjo nesuskaudėjo – nebegyvens jau! smer̃ties viešnià. Tikra smer̃ties viešnià toj mano mergiotė: rūbai kai an šakių kaba. tik smer̃ties pakviẽsti (pasisių̃sti) . Tave galima siųst tik smer̃ties pakviẽst. Tave tik smer̃ties pasisių̃sti.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>smer̃tis</b> (cмepць). -ies. smertìs. <br/>1. <span class="explanation">mirtis: </span> Būtų gražu gyvent, ale smer̃tis. Kap jiej gyvena, tai jiej nei prieš smer̃tį tep negyvens. Gerai da pamini po smer̃čiai. Senas, nesugali jau, neduoda dievas ir smertès. Laukiu smer̃ties kap viešnios <span class="explanation"> (nebenoriu gyventi, kentėti) </span>. Kiek čia smer̃čių pridirbo [lėktuvai]. Čia jau buvo smer̃tis ant menkiausio plaukelio nabagei. Kumet smertis ant nosės, tumet ir pondzies atsiranda. Po nosia smer̃tis. Nelygu žmogaus smer̃tis: kitas žiopčio [ja] žiopčio [ja], kol numirs. Tokio smer̃čio susilaukė. Lig mano smer̃čiui anas tylės. Lig smer̃ties neužmirš [savo kalbos]. Ligi pat smer̃čiu [i] turėjo protą. Lig smer̃čio galo neleido jos išvežti [į ligoninę]. Pasirašyk, kad po smer̃čiu [i] man tarnausi. Po mano smer̃čiai kaip norėste, teip gyvenste. Jam davė maistą iki smert. Vagį galėjo ir smerčióp sūdyti. Smer̃tin prilupė poną. Pasakykit patys, mano vaikeliai, kaip [ponas] man' vieną kartą kone lig smerčiai ažuplakė. Prie smerties <span class="explanation"> (labai smarkiai, mirtinai) </span> sumušti ką. Prie smerties <span class="explanation"> (labai sunkiai, nepagydomai) </span> sirgti. Aš jį ir smerties kaltą išrandu. Mirė gyvatės smerčia <span class="explanation"> (nuo gyvatės įkandimo) </span>. Judošiaus smerčiù mirė jau <span class="explanation"> (pasikorė) </span>. Ne savo smer̃tim mirė <span class="explanation"> (buvo nužudytas, žuvo) </span>. Pamatysi, ka tu nemirsi savo smerčiù. Kap bus ik smer̃čiai? Tai paklausk, kap man po smer̃čiui bus. Iš smerties bund gyvastis. Šaltis esąs smertis, o šilima gyvyba. Ir po šiai smertei dangaus karalystę duok. Berneliai … nuog smerčio ir prapuolimo išvaduoti … est. Nesa, kurią dieną tu iš to valgysi, smertimi mirsi. Eš esmi … tankiai apkalimuosu, tankiai smurtnuosu smerčiuosu <span class="explanation"> (mirties pavojuose) </span> buvęs. Nes kad būtų tie berneliai savu mirimu, arba smerčià, numirę. Po smerti to niekas negalės daryt. Šitie daiktai galėtų būt jiemus naudingi po smerti. Ir buvo ten iki smerti Herodo. Jai greit padirbt kas – tai smertis <span class="explanation"> (ji labai nenori, vengia) </span>. Dirba kaip smer̃čiai <span class="explanation"> (netvirtai, atmestinai) </span>. Nežinomas kaip smerčio adyna. Neatsipirksi nuo smerties jokiais pinigais. Nuo smer̃ties neišsiprašysi. Viskas praeis, o smer̃tis nepraeis. Smertis nerašyta, ateina neprašyta. Žmogus tik vieno smer̃čio neparneši, o visas kitas bėdas parneši. Trimis smer̃čiais aš negaliu mirt. Smertis visus sulygina. Tu mano smertis esi <span class="explanation"> (mane baisiausiai pykini) </span>. Čėsas toliau, smer̃tis arčiau. Smertis ilgai nelaukia. Ne dienų laukia smertis <span class="explanation"> (nelaukia, kol pasensi) </span>. Nuo smertelės nėr žolelės. Nėra žolių pro smertį. Smerčio ligos nepagydysi. Daugiau neuždirbsi kaip smer̃tį. Koks gyvenimas, tokia ir smertis. Neturėjo žmogus ką daryt, tai smertį susigrabailiojo. Atduos jis tau po smerti angliais <span class="explanation"> (niekad negrąžins skolos) </span>. Po smerčio rugiais atpjaus <span class="explanation"> (nesitikėk atgauti) </span>. Po smerčio su rugiais užpjaus. Ar turi smerčio marškinius, o kaulams tarbelę? <br/>2. <span class="explanation">įasmeninta mirtis, mirtį nešanti būtybė, giltinė: </span> Jau smer̃tis kanda mane sergantį, jau garsteklis gerklė [je]. Smer̃tis senos kaulų negrauš – tik jaunų. Smer̃tis da munęs nenora. Kiek kartų kariavo, niekumet nuopuolio nedatyrė, del to gi vadinamas buvo giltine, arba smerčiu, krikščionių. Buvo dar trečioji dievystė, vadinama Pykulis, tai yra dievis smer̃čio, arba, kaip seniejai vadina, giltinės. Kepurė pasikabino ant medžio [jojančiam], i pamanė, ka smer̃tis buvo. Smertis, giltinė. Smer̃ties gylys. Smertie, kame tavo geluonis? Atsiduso bernaitis kaip smer̃ties paleistas. Nabagas sustingęs ir išblyškęs kaip smer̃tis. Smer̃tis až nugaros, ė mislys toli. Smer̃tis až pečių, ė pačios dar reikia. Rytas už nakties, smer̃tis už tvoros. Žmogus eina, ir smertis kartu eina. Smer̃tis nežiūri nei akỹs, nei dantỹs. Smertis nežiūri, kad liks vyžos nenunešiotos. Smer̃tis nepaklausia, ar tu nori būt <span class="explanation"> (gyventi), </span> ar mirt. Smerčiui arklio nekinkysi. Kampe balta smertis stovi <span class="explanation"> (šautuvas) </span>. <span class="explanation">užgavėnių persirengėlis, vaizduojantis giltinę: </span> Smer̃tis, būdavo, dalgį turės, baltoms kelnėms, baltu šarku apsirėdęs. <br/><b> į smer̃tį</b><br/>1. <span class="explanation">visai, visiškai, jokiu būdu: </span> In smer̃tį kiaulių neganiau. Nenoria ėst į smer̃tį. <br/>2. <span class="explanation">labai smarkiai, nepaprastai: </span> Pjauna jas. į smer̃tį, neįleida į aulį. Į smertį nekenčiąs. Vis tu jai gali siūlyt – į smer̃tį kratosi. Nelabai geria, ale kartą kad pasigėrė smer̃tin. Smer̃tin sopa. Sudžìūvęs [džiūvėsis] smer̃tin. <br/><b>per smer̃tį</b> <span class="explanation">labai smarkiai, nieko nepaisant: </span> [Šuo] vėl per smertį lindo prie vagies. <br/><b>smer̃čio brū̃klį palìkti</b> (kam). <span class="explanation">numatyti, kieno eilė mirti. </span> <br/><b>smer̃tis</b> žiū̃ri (véizi) į akìs; <br/><b> smer̃čiui (smerčióp) žiūrė́ti į akìs <span class="explanation">arti mirtis: </span> Jis jau smer̃čiui į akìs žiūrė́jo. Susiedas jau smerčiop žiūri. Jau smer̃tis yr į akìs veizė́jęs. <br/><b> [kaĩp] smer̃čio kùčierius (kùrmonas, pùrmonas</b>. <br/><b>kresnà) </b> <span class="explanation">labai liesas, silpnas žmogus: </span> Smerčio kučierius jau mirė. Sudžiūvęs kaip smerčio kurmonas. Ką tu čia dirbi, smer̃čio krẽsna? Ale i kūdas, kaĩp tik smer̃čio pùrmonas. <br/><b>smer̃ties (smer̃čio</b>. <br/><b>) </b> pãtalas (pãtelas</b>. <br/><b>) </b>. <span class="explanation">mirties akivaizda. </span> <br/><b>smer̃ties pùpos</b> <span class="explanation">tokios vaistažolės: </span> Reikia ligoniui sergant daržo žolių – smerties pupų nuskinti. <br/><b>smer̃čiui sių̃sti greĩtas</b>. Smer̃čiui sių̃sti greĩtas, trunka ilgai. <br/><b> [su] smerčiù vadúotis (dalýtis, dalìntis) ; </b><br/><b> smer̃tį vadúoti. <span class="explanation">labai sunkiai sirgti, merdėti, būti arti mirties: </span> Nabagas kiek prikentėjo: dvejus metus smerčiu vadavos, sako, ir galą norėjęs pasidaryti. Ans jau smerčiù vadúojas. Ligonis su smerčiù dalìjas. Ligonė visiškai smerčiu dalinasi. Aš smer̃tį vadúodavau, i tai išsiliežiau. Jai kiek suskaudėjo nesuskaudėjo – nebegyvens jau! <br/><b>smer̃ties viešnià</b>. Tikra smer̃ties viešnià toj mano mergiotė: rūbai kai an šakių kaba. <br/><b>tik smer̃ties pakviẽsti (pasisių̃sti) </b>. Tave galima siųst tik smer̃ties pakviẽst. Tave tik smer̃ties pasisių̃sti.