.
smer̃tnas, -à (cмepтны, śmiertny). smertelnas:
1. Mykolą smer̃tną (visai prie mirties esantį, leisgyvį) Vilniun atavežė, i pastaisė ligoninėj.
2.
smertnaĩ. Karaliaus vienturtė duktė smertnaĩ serga. Smertnai, smertnop sirgti.
3. smertiškas
3.
smertnaĩ. Smertnaĩ keikiau aš jįjį už gėrimą. O paskui, tave visą jau smertnaĩ nustekenęs, su šiaudų kūliu kaip jautį šerti pagautų. Ale pelėdpalaikė, dėl to smertnaĩ nusiminus …, į namą savo sugrįžo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.