sočià. svočia 1: Kada apmartuo [ja],
sočià apgobia jaunąją su skarike, o parėdkininkės pačios užsigobia. Į sočiàs užprašė: turu taisyties, pyragų kepties. Pirmas teip užkandis po šliūbo, o paskui sočiõs pietūs. Sõčią apdainuodavo. Ka sočẽlė būtų, užkramtyti duotų. Atvažiavo sočia šešių sieksnių pločio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.