sost|as
1. puošnus valdovo krėslas, kuriame jis sėdi per iškilmes; jo valdžios simbolis: Karaliaus sostas sosto įpėdinis. Sėsti, žengti į sostą. Sėdėti soste (viešpatauti). Nuversti (pašalinti, numesti) nuo sosto
(atimti valdžią).
2. tarm. pasostė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.