x
sėdė|ti, sėdi, sėdėjo
1. būti sėdmenis (ar ir kojas) padėjus ant gulsčio daikto: Sėdimos ir stovimos vietos. Sėdimas darbas. Sėdėti ant suolo. Sėdėti už stalo, prie stalo. Ant kėdės (kėdėje) sėdėti Kieno vežime
sėdi, to ir giesmę giedok (folkloras).
2. būti, leisti laiką kur: Namie sėdi, niekur neina. Kalėjime sėdėti sėdėjimas sėdėtojas, sėdėtoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.