spę́sti, spéndžia (spénda), spéndė (spéndo). spę̃sti.
1. spąstus, kilpas, pinkles statyti: Voras spéndžia tinklus po kampus. Yra daug pelių, spę́sim lamatas. Venderį reika spę́sti tekančiame vandenė [je] arba upelių atšakose. Spéndu kasnakt upė [je] palaidinę. Venteres spęsti. Žabangus spendžiu. Spendė tinklą savą. Meškerioti, varžas spęsti, bučius statyti, vingilius kasti. Jis vis kilpas kitam spendžia. Visus aš slastus tau spęsiu gudrumu! Tinklas jo, kurį spendė, tesugauna jį. Spendž tinklus ant pavargulių. O tei kalbu del jūsų gero, ne idant spąstus turėčia spęst and jūsų. Mylėk …, kurie mūs neapkent ir kurie mum žabangą spend. Jijė spendžia žabangus ant jojo. Piktieji man spend žabangus. Kas kitam kilpas spendžia, tas pats įkliūva. Ne tau spendžiau, o tave sugavau.
2. su spąstais, kilpomis, tinklais gaudyti: Jis su spąstais spéndžia žvėrį. Mezgiau tinklelį žalių šilkelių, spendžiau mergelę ant vieškelėlio. Kalsiu kuolelį, tiesiu tinklužėlį, spęsiu mergelę ant vieškelužėlio. Ne tave spendžiau, tave sugavau. Vabalus leidž [ia],
o muses spendž [ia] vortinkliu (mažus vagis karsto, o didelius paleidžia) .
3. spirti, versti: Kiba tėvai spéndžia [mokytis] ?
4. manyti, nuspręsti: Buvo spéndusi sūnuo, bet paliko dukterie.
5. brautis, spraustis, lįsti: Aš kap pažiūrau, kap tuosna autobusuosna spéndžias, tai verčiau pėsčiam eik. Šita mūs kumelė neina antavage, o spendžias vis vagon.
6. greitai bėgti, skubėti.
7. labai norėti, siekti, stengtis, trokšti, veržtis: Jis spéndžia, kad nebūt išmokesčio. Jaunimas tik spéndžiasi dainuot. Žmogaus dvasė kaskarts daugiaus spendžiasi pažinti gamtą.
apspę́sti. apsupti, apjuosti: Apspę́sk su šniūru, ir sugausi gyvuolį. Apspénda kerą, baido žuvis, paskiau įpula į tą krytę. O ten apspendž iš visų šalių tą žvėrį draskančią lyg tinklu. Mane iš visų pusių apspéndė. Gudriai apspendėte visą mūsų žemę savo tinklais. Jis mane savo žebangais apspendė.
atspę́sti. atleisti, atsegti: Slasnos atspę́stos.
įspę́sti.
1. įstatyti spąstus, paspęsti: Įspę́sti reik rykštiną į upį. Tinklus žiemą įspę́sdavome i žvejodavome. Juodu … tinklaitį (gantinį ar pantalį) į mares įspendusiu.
2. įsprausti, įkišti: Įskėlė didelį plyšį, o į tą plyšį jis įspendė barzyliaus ilgąją barzą ir teip jį pri kelmo paliko. Nueinu į tvartą – kiaulė įsispéndus.
3. įsiremti rankas į šonus, įsispręsti: Stovi įsispéndęs. Boba insispéndus i daboja duobėn. Stovi an miestelio ansispéndęs kap kokis kamisorius.
išspę́sti. išskleisti, ištempti, paspęsti (tinklus): Marios yra tiek pilnos dumblo ir augalų, kad yra daug vargo išimti išspęstus tinklus. Ateis nes dienos and tavęs, jog neprieteliai tavo išspęs nuometus aplink tave.
nuspę́sti. nusmaugti, uždusinti spąstuose: Nuspéndžiau vištą. Kitą kartą piemuo, bespandydamas zuikius, nuspéndė mūso ėraitį. Tai yra žabanklai, kuriuose nor anieji jūso liuosybę nuspęsti. Gink mane nu daugybės reikalų, kad nenuspęstų manęs pageidimai.
paspę́sti.
1. pastatyti spąstus, pinkles, žabangus ir pan.: Paspendžiu tinklą. Paspę́sk slastus žiurkėm. Paspę́si pelei spąstus, da katei koją nukirs. Paspéndau [spąstus] šįryt, i abiejuos yr po pelę. Paspéndžiau kilpas zuikiams. Eikiatav paspę́skiatav venterį. Tinklus turia mokėti paspę́sti, reik tinklaičius taisyti. Keselę paspéndęs sėdėjau dieną, o nėko vėžių nesugavau. Tas žmogus girioje paspendė virbinį, o Šešupėj – varžą. Paspendžiau [tinklą] mergytei ant vieškeluko. Man paspendė žabangus anta kelio neprietelius. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė. Pasispéndėm varžų ir pagavom žuvų. Voro tinklus išdrasko, kur jis pasispéndžia.
2. su spąstais pagauti: Aš mezgiau tinklą nu žalių šilkų, paspéndžiau mergytę ant vieškelužio. Tu jaunesnė už mane, prie to davatkėlė, o jau turi paspęstą (priviliotą) . Terp žmonių daug yra smuklų ir žabangų, kuriais vieni kitus įkliudžia ir paspendžia.
3. paspirti, paremti: Čia buvo paspę́sti liežuvukas toks iš to medžio. Jis nerangiai pakyla, paspendžia galvą kumštimi ir spokso į viešnią. | Paspéndžiama (sudedama) lova. Pasispéndusi (atsikraginusi) šoka.
4. įkliūti, įstrigti: Vaikas tarpdury pasispéndė. Kiaulė, pro tvorą lįsdama, pasispendė.
5. pasiryžti, pasirengti: Pasispéndžiau eiti ir eisiu. Pavasarį buvau pasispéndusi išvažiuoti. Sako, jau buvę pasispéndę piršliais atvažiuot, tiktai juos užgaišino.
suspę́sti.
1. daug paspęsti: Į perkalą suspendė varžas.
2. slapta sugalvoti.
3. susigrūsti, susiburti: Susispendę debesiai sustojo tamsiu mūru.
užspę́sti.
1. pastatyti spąstus, pinkles ir pan.: Tik užspéndu ir vėl pagaunu žiurkę. Anų. mažai tėr, užspénda anims sprąslus. Užspęsim čia rykštyną. Pasidirbo spąstus su kartuvėmis, išnešė ant kelio ir užspendė. Užspendė aplink ją klastų tinklą, ėmė sukti, apgaudinėti, apvaginėti. Bukliai ir nematomai užspend mun spąslus. Užsispę́s tinklus ir gaudo pilkvarnes.
2. užspeisti, užstoti: Šis neprisileido, traukėsi atbulas ir pats nepamatė, kaip buvo kampe užspęstas. Vaiskas jam rods kelią … užspendęs.
3. užkišti skląsčiu, užsklęsti, užšauti: Nepamiršk užspę́st durų. Tep anksti, ir jau duris užsispéndę. Jie buvo užsispéndę.
4. išskleistą suglaudinti: Užsispéndu parasodnyką ir eitu – aš saulės nebijau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.