spindė́jimas. → spindėti:
1. Spindė́jimo vanagas bijo, neleka saulėtą dieną. Saulės spindėjimas. Šlovė, garbė test tau giedota už meilės tą spindėjimą.
2. Veršio krauju kailį tepa dėl spindė́jimo. Kokį tos grindės tura blizgėjimą, spindė́jimą! Matau apyaušry vandens spindėjimą. Jaudino jį Laimos akių žavus spindėjimas.
atspindė́jimas.
1. → atspindėti 1: Spindulių atspindėjimas. Galbūt tai buvo saulės spindulių atsispindėjimas.
2. → atspindėti 3: Sapnai yra lyg koks atspindėjimas mūsų dienos veikalų.
3. sąmonės sugebėjimas atspindėti vaizdais, sąvokomis išorinį pasaulį, atspindys: Atspindėjimo teorija – pamatas, ant kurio laikosi visi svarbiausi šių laikų mokslinės meno teorijos teiginiai. Lyrinis temos sprendimas – tai objektyvaus pasaulio atspindėjimas per poeto jausmus.
įspindė́jimas. → įspindėti.
praspindė́jimas. → praspindėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.