spogčioti

spógčioti, -ioja, -iojo.

1. sprangčiojant čypčioti, piepsėti: Gal akuotas vištai atsistojo (užkliuvo gerklėje), kad spógčioja? Darže spógčioja nuo vištos nuklydęs viščiokas. Buvo vienas gaidžiokas – ir tas spógčioja (serga spigčiumi, piepučiu) .

2. spygauti, šūkčioti: Anas išėjo šertųs ir užgirdo – kas spógčioja paupėj. Spógčioja kaip vandenin inlėkęs. Miške spógčioja – gal kas mišką vagia? | Kad kunigas didelėj bažnyčioj sako pamokslą ir blogai girdis, sako: balsas jo tik spógčioja.

3. neaiškiai, mikčiojant kalbėti: Ko čia spógčioji kaip varlę prarijęs?!

4. paslapčiomis kalbėti: Žmonės jau spógčiojo, kad bus vaikas.
nuspógčioti. nugaišti, nusibaigti spogčiojant: Viena višta nuspógčiojo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spogcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv