spógčioti, -ioja, -iojo.
1. sprangčiojant čypčioti, piepsėti: Gal akuotas vištai atsistojo (užkliuvo gerklėje), kad spógčioja? Darže spógčioja nuo vištos nuklydęs viščiokas. Buvo vienas gaidžiokas – ir tas spógčioja (serga spigčiumi, piepučiu) .
2. spygauti, šūkčioti: Anas išėjo šertųs ir užgirdo – kas spógčioja paupėj. Spógčioja kaip vandenin inlėkęs. Miške spógčioja – gal kas mišką vagia? | Kad kunigas didelėj bažnyčioj sako pamokslą ir blogai girdis, sako: balsas jo tik spógčioja.
3. neaiškiai, mikčiojant kalbėti: Ko čia spógčioji kaip varlę prarijęs?!
4. paslapčiomis kalbėti: Žmonės jau spógčiojo, kad bus vaikas.
nuspógčioti. nugaišti, nusibaigti spogčiojant: Viena višta nuspógčiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.