.
sposkà (faska, фacкa).
1. medinis indas taukams, sviestui, medui laikyti, rečiau – burokams raugti: Taukus ant spõską pildavo karštus, ką tik iš pečiaus ištrauktus. Liepinėse spõskose laikydavo medų, ąžuolinėse – taukus. Burokinė sposkà. Sposkẽlė. kiekis, telpantis į šį indą: Tokia kiaulė – bus sposkà taukų, visiem metam užteks. Prilydydavom taukų dvi sposkàs.
2. indas sviestui mušti, muštokė: Atnešk sposkùtę, mušim sviestą. Supilk smetoną sposkẽlėn. Uždėk sposkùtei lanką. Galva mano visai jau kap sposkà.
3. didelis medinis kibiras: Paimk spõską ir atnešk [v] andenio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.