spragė́jimas.
1. → spragėti 1: Spragė́jimas malkų – žiežiurbos net lovon šoka. Ji įbedė akis į ugnį ir klausėsi linksmo žabų spragėjimo.
2. → spragėti 7: Spragė́jimas jos eit!
išspragė́jimas. → išspragėti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.