x
sprogstam|asis, sprogstamoji, sprogstamąjį
1. galintis sprogti; tinkantis sprogimui atlikti: Sprogstamosios dujos, medžiagos.
2. staiga nutrūkstantis: Sprogstamasis priebalsis. sprogstamumas sprogstam|oji, sprogstamosios,
sprogstamąją dkt. menkinamai galas, dvėstinoji: Karvei jau sprogstamasis atėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.