sprùgti, spruñga, -o. sprukti 1: Sprùgo, nė kojums žemės negreibė. Sprùgo, niekas nežino kur. Kur sprùgęs [vaikas],
vis į trobą.
įsprùgti. įsprukti: Įsprùgo greitai į kambarį.
išsprùgti. išsprukti 1: Džiaugės iš ano nagų išsprùgęs. Išsprùgo į girę, žemelė [je] pūna. Ans teip ir toliau išsprùgo.
pasprùgti. pasprukti:
1. Ėraitį buvau sugavusi, i vėl pasprùgo.
2. Vilkas pasprugo po suolu į kampą. Ant paties lauko – nei po medžiu pasprùgti, nei nieko.
prasprùgti. praslysti: Kylys prasprùgo, ir akėčios sugruvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.