sprunkčióti, -iója, -iójo. sprùnkčioti, -ioja, -iojo
1. slidinėti, sprūdinėti: Kramslys kramsnojamas sprunkčió [ja] po dantis. Plėskė arkliuo nu pečių sprunkčio [ja] – nutrys pečius.
2. skambčioti: Korka, traukama iš butelio, sprunkčió [ja]. Sprunkčiók, bandūrą, birbynę taisyk, bene pradėsi verkti, kūdiki.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.