.
spùnka (sponka).
1. saga (ppr. iš siūlų ar medinė): Buvo spùnkos vieto [je] guzikų. Dabar jau nebe mado [je] spùnkos, pigi ir guzikai. | Pelėdos akelės ar ne spunkelės? Viešnės ir trešnės it spunkomis buvo apsagstytos. Akelės it spunkos švietė.
2. sąsaga: Su spunka susisek apkaklę.
3. suspaudžiama sagutė, spaustas: Juzei pasiūsiam marškinelius, susegamus po kaklu su spùnka.
4. kas labai mažas, menkas: Ka tokie spùnkos tė [ra] tie šunys, nepikti tė [ra].
5. cunnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.