x
spurdė|ti, spurda, spurdėjo daužytis sugautam, blaškytis stengiantis ištrūkti: Sugautas paukštis spurda, nori ištrūkti. Maiše spurdėjo gyvas padaras. prk.: Širdis smarkiai spurdėjo. spurdėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.