spurstė́ti, spùrsta, -ė́jo
1. spurdėti 1: Ko teip spùrsti, gal nori ištrūkt? Da tu spurstėsi kaip ožys, turgun vedamas! Spurstė́k nespurstė́k, pagavau – nebeištrūksi.
2. spurdėti 6: Ji tiek spùrsta, tiek nepatenkyta. Jeigu ims (ves), tai ir eik, nespurstė́k. Nespurstė́k tamsta, bo jeigu spurstė́si, tai negausi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.