stàbtelti, -ia (-i), -ėjo. stabtelėti:
1. Liepiau vežėjui stabtelti, sakau – pavešim tą vargšę moteriškę. Stàbtelsit ties kalniuku, i paskui tiesiai aukštyn. Stàbtelkim čia pasilsėti. Stàbtelk, aš tuoj ateisiu. Kad tik stabteli, tai ir šalta.
2. Jei neįsakyta stabtelti, puolama be pertraukos. Pagal sakinio prasmę galima stabtelti (padaryti pauzę) . Skaitant prie taško reikia stabtelti. Padėjo ketvirtą šimtinę ir stabtelėjo.
3. stabtelėti 4: Aš norėčiau stabtelti ties kai kuriais mūsų teorinio darbo trūkumais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.