stabterėti

stàbterėti, -ėja (-ia. -na), -ėjo. stabtelėti:

1. Nebežino, matyt, kur važiuot, kad stàbterėjo. Da, matai gi, te stàbterėjom ir nusvėlinom. Stàbterėjo, pašnekėjom. | Jos žvilgsnis stabterėjo ties Bertos ranka.

2. Jis kalbėjo nei stàbterėti nestàbterėdamas.

3. Tų akių užteko vieno pažvelgimo, kad širdis lyg būtų stabterėjusi krūtinėj. Mano kraujas stabterėjo: arti, šalia manęs, gulėjo trys lavonai. | Tikėjimas … Petro niekad stàbterėt arba paliaut neturėjo (palikuonyse jo).

4. trumpam sustabdyti: Stàbterėk arklius.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stabtereti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv